BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Kaip aš atradau vaikystę iš naujo arba keliaujantys žaislai

Keliauti po pasaulį ir pamatyti įvairiausias šalis yra nuostabu, tačiau dažnai žmogus tam neturi pakankamai laiko arba pinigų. Kaip artimiau pažinti užsienį, neišleidus krūvos pinigų ir nekraustant lagamino? Idėja paprasta ir, beje, sparčiai populiarėjanti – tereikia išsiųsti savo minkštą žaisliuką ir stebėti, kaip jis keliauja.

Projektas toyvoyagers.com yra pakankamai šviežias, bet jau spėjęs pritraukti daugybę gerbėjų iš viso pasaulio. Kartą ten užsukau ir aš, tikėdamasi kažko panašaus į postcrossing’ą ar kokį penpal dalykėlį. Sakytumėt, kad vaikiška, bet iš tiesų įsitraukus net nepastebi, jog keliautojas - ne gyvas žmogus, o minkštas žaislas - tiek daug turi parodyti jam, o tiksliau šeimininkui ir visam pasauliui, kuris seka žaislo kelionės istoriją!

Viskas ganėtinai paprasta - pamatai patinkantį pliušinuką, pažiūri, ar tinka jo dydis, svoris (nuo to priklauso ir pašto išlaidos), parašai savininkui ir, jei viskas gerai, žaislas jau žingsniuoja į Lietuvą! Čia jis gyvena apie mėnesį ir fotografuojasi visur, kur netingi. Žinoma, nuotraukas reikia kelti į jo blogą (kokie laikai - net žaislai turi savo blogus), parašyti šį bei tą apie jas angliškai ir taip update’inti iki tol, kol neateina žinutė su nauju adresu, kur reikia siųsti žaisliuką.
Galima lygiai tą patį padaryti su savo numylėtu žaislu - įkelti informaciją apie jį, kelias nuotraukas pradžiai ir paieškoti forume naujų šeimininkų. Ir laukti nuotraukų iš kitos šalies! Kaip paversti minkštą meškiną keliautoju? Reikia užsiregistruoti svetainėje toyvoyagers.com (arba kitoje svetainėje, kurioje taip pat galima išsiųsti į kelionę savo žaislą), parašyti į forumo temą arba administratoriui, jog nori gauti ID numerį, o, jį gavus, užregistruoti žaislą svetainėje. ID numeris vėliau būna reikalingas tam, kad, jei žaislas pasimeta, žmogus, radęs jį, galėtų pranešti apie tai forume. Geriau tokiam reikalui sukurti vandeniui atsparią kortelę (kur būtų žaislo vardas, svetainė, ID) ir prikabinti prie žaisliuko kelionės metu :)

Įdomu tai, jog Lietuva nėra labai dažna šalis svetainėje (daugiausiai keliautojų gyvena Vokietijoje) ir todėl tai dažnam prisiregistravusiam vartotojui atrodo kaip ganėtinai egzotiška vieta. Man teko pamatyti ir nuotraukų iš Japonijos, Indonezijos, Australijos, Peru bei visų kitų kampelių, kur vizitas būtų tik svajonė.
Dar smagu būna, kai atkeliauja tarkim minkšta avis iš Japonijos, o voke guli dar pakelis keisto skonio sausainių (ach tie japonai). Arba šiaip koks magnetukas, saldainiukas, atvirukas - visi mieli dalykėliai.
Aišku, reikia pasiruošti ir tam, kad žaislas gali kelionės metu pasimesti, todėl geriau nesiųsti brangaus ir numyluoto pliušinuko, gauto pirmoje klasėje.

Aš pati į pasaulį esu paleidusi mažą meškiną ir avytę, o sulaukusi svečių iš įvairių vietų, tokių kaip Didžioji Britanija, Austrija, Italija, Kinija ir kt. Negalvokit, kad tai užsiėmimas tik vaikams - dalyvauti gali asmenys, sulaukę 16 metų (jaunesni - su tėvų leidimu), o ir tų paauglių čia beveik nė kvapo - dominuoja 30-40 metų sulaukę žmonės!

Tai va, toks smagus dalykas:) Chi chi, prisipažinsiu, minkšti žaisliukai man visuomet patiko ir, ko gero, patiks - nesvarbu, ar atrodysiu rimta ir pasitempusi, ar būsiu 20, ar 50 metų. Jie tokie jaukūs!

Rodyk draugams




Kas nutinka, kai baigiasi vasara

Vasara nėra mano mėgiamiausias metų laikas. Svilinančiai karšta, kartais iš nuobodulio norisi tiesiog iš dantų krapštukų statyti pilis, 24/7 atakuoja vabalai ir t.t. Bet tai yra 3 geri mėnesiai, kuomet galima pailsėti nuo varginančios mokyklos ir kitų žmonių, atsigauti, galbūt pasikeisti ir vėl žengti į rudenį kitonišku žingsniu.
Įdomu, kaip atrodys žmonės, kuriuos paskutinį kartą mačiau prieš 3 mėnesius? Ar jie bus pasikeitę - nusidažę plaukus, sulieknėję?.. O gal visi grįš tokie patys, kokie ir buvo?
Nemanau. Tikrai žinau, kad kiekvienas turės istoriją, kurią galbūt papasakos, o galbūt ją reiks įžvelgti iš pasikeitusio elgesio?
Vienas dalykas aiškus - kai baigiasi vasara, prasideda ruduo. Kiekvieną kartą vis kitoks, kiekvieną kartą vis įdomesnis ir parodantis, kas atrado naują dalelę savęs, o kas vis dar jos paieškose.
Laukiu rudens. Bus įdomu, kuo jis nustebins šiemet.

Rodyk draugams




Kodėl žmogus negali nerašyti arba kas mane paskatino grįžti į blogo sferą

Šiandien buvo ta diena “kaip tyčia” - kalbėjausi su drauge apie gyvenimą, ateitį ir kitokius egzistencinius klausimus ir, lyg tarp kitko, buvo paminėtas blogo rašymas (nesuprantu, kaip čia visi mazgai susiraizgė būtent į šį dalyką, bet lai tai lieka mistika).

Grįžusi namo padariau tai, ko niekada anksčiau net nebuvau pamąsčiusi, kad darysiu - išsinešiau savo nešiojamąjį kompą, kuris, beje, visai puikiai atlieka stacionaraus kompiuko vaidmenį, nes visuomet keliauja “su laidais”, o ne kaip normalus laptopas su baterija, į balkoną. Susiraizgiusi minkštame guolyje nusprendžiau sukurpti kokią mažą istoriją, tada tiesiog nuobodžiai stebėti žmonių gyvenimo dramas facebooke ar kokią serialo naują seriją pažiūrėti, bet… pirštai patys (nejuokauju!) nuslydo prie klaviatūros ir atvedė mane čia.

Blogas.lt svetainėje buvau taip seniai, kad iš pradžių turėjau nurankioti voratinklius nuo savo dienoraščio, kad galėčiau į jį iš naujo rašyti (reklaminių komentarų trynimas užima laiko, patikėkit). Paskutinis įrašas buvo parašytas praeitų metų spalį!!

Pamenu, kaip dar tą patį spalį pasižadėjau sau, jog daugiau nerašysiu blogo, nes niekam po galais neįdomios tos sapalionės ir pokalbiai su savimi ir gaištu aš tik savo laiką, norėdama įrodyti visokias tiesas.
Dabar, po nepilnų metų, aš suvokiau, kodėl grįžau, nors žadėjau negrįžti - visokių rašliavų parašymas padeda pačiam sau, ir man, žmogui, kuris prisiriša prie bet kokios smulkmės, blogas yra savotiškai mielas padaras, kuris suteikia bent truputį džiaugsmo parašius kad ir tokį įrašą kaip šis. Betikslį, beprasmį, be Chuanitos ir Andreso Robleso meilės istorijos, bet savą :)

Tai va tiek va. Vasara atėjo, minčių vis daugiau, jei nepamiršiu, karts nuo karto parašysiu kokį mažą įrašiuką :) Jei esi kaip šis meškis, sorry už sugaištą laiką.

Rodyk draugams




Daryti tai, kas tau patinka, tikrai nėra blogai

Labas.
Ilgokai galvojau parašyti ką nors tokio meh į savo seniai užmirštą ir likimo valiai paliktą blogą. Cha, tikrai turėjau daug minčių visiškai jį pertvarkyti į kokį a la fashion blogą su daug nuotraukų iš stiliovų puslapių ir su dar daugiau protingų frazių. Bet ai, kai ir taip pilna jų, tai nusprendžiau toliau rokuotis.

Dabar, rašydama tą nekaip skambančią įžangą, aš pasijaučiau neįtikėtinai gerai. Nerašiau nieko savo malonumui gal kokius du mėnesius, ir mat kaip viskas grįžo mano atmintin. Vien rašinėliai literatūros pamokai ar atsakymai į istorijos temas visai nepatenkino mano alkio rašyti. Taip nepatenkino, jog net pamiršau, kas tai per dalykas, kai rašai ir nereikia remtis jokiais kūriniais, laikytis struktūrų ar panašiai. Tiesiog… laisvė.
Ir man labai patinka tiesiog maigyti mygtukus ir kartoti tuos pačius žodžius keliuose sakiniuose, kurie eina iš eilės, nes, po velnių, jokia mokytoja dabar manęs netikrina ir niekas nestovi už nugaros, necakteli liežuviu! :)
O dar, pavyzdžiui, man labai patinka šokoladas. Šiandien suvalgiau visą plytelę ir buvo smagu. Dar aš žiauriai dievinu smagius vakarus su gerais draugais ir įdomiu filmu. Šiandien mačiau “Tadą Blindą”, ir, galiu pripažinti, man tikrai paliko įspūdį. O ką, nejau tai blogiau už Holivudinius banalius “Meilė iki paskutinio lašo”, “Meilė be įsipareigojimų”, “Amerikietiškas pyragas” ir t.t.?
Man labai gražu stebėti pro balkoną rajoną, kuriame gyvenu. Jis toks žvėriškai gražus! :) Ir dar man patinka daugybė dalykų, pavyzdžiui, pailsėti, juoktis, kartais net ir kiek paliežuvauti (chi chi), dar prikurti visokių bubumčikibam, nes tai smagu! Nes daryti tai, kas patinka, yra labai geras jausmas. Manau, kad į kiekvieną dalyką, kai pažiūrima iš gerosios pusės, galima įlieti šiek tiek meilės ir džiaugsmo ir šis taps superiniu.
Esmė? Džiaugtis. Džiaugtis mažais dalykais. Esu tikra, kad niekas tuo nepasinaudos, net ir aš pati, tačiau visi iki vieno žino tokį daiktą ir kai kada reikia priminimo ar gero spyrio į užpakalį, jog žmogus turi galimybę būti laimingas, o laimė ir yra mažų dalelyčių mozaika ;)

Rodyk draugams




Kai namai pakvimpa keksiukais

Sveiki, rudeniautojai! :) Na, ankstyvieji.

Senokai buvau beparašiusi kažką į savo blogą. Vis atskriedavo į galvą mintis paklydėlė, o tada paleisdavau ją it žuvį iš tinklo, nes reikiamu momentu neturėjau nei kompiuterio, nei užrašų knygutės. Arba turėjau, bet tingėjau pasinaudoti.

Dabar, kai atėjo ruduo ir vėl reikia eiti į mokyklą, laiką vertinu kur kas labiau. Kai prisimenu, kaip vasarą neturėjau ką veikti, jog pradėjau skaičiuoti ant galvos esančius plaukus ir tupėjau ant kėdės nedarydama NIEKO (visgi kažką dariau - mano šikna pasidarė kaip plekšnė, bet dabar vėl suapvalėjo kaip bačka).

Seniai svajojau gaminti pasakiškus keksiukus - ne, jų sudėtyje nebūtų vienaragių ir vaivorykščių, bet jie būtų kas kartą skirtingi, vis skanesni ir skanesni, penktadieniais, susirinkus kaži kieno namuose pažiūrėti filmo ir paplepėti, visi draugai lauktų manęs su tais mažyliais lyg kėksiukų fėjos ir būtų geri, šilti vakarai ^^…

Šiandien buvo pirmas blynas po keksiukų formelės įsigijimo.

Ką galiu pasakyti… keksiukai išėjo palyginti neblogi su tuo, kokius juos galvojau blogiausiame variante (sudegę juodukai). Buvo ale šokoladiniai (šiaip sumestas baltas šokoladas, kakava ir t.t., kitaip tariant, iš to, ką radau po ranka). Truputėlį kartus, suvalgius 4 jau išsipūtė pilvas. BET… kad jūs žinotumėt, koks aromatas sklando namuose! Mmmmmm… Gaiviai šiltai švelniai karčiai saldžiai šokoladinis, mielas, nuoširdus kvapas, toks rudeniškas, jog kitoje vietoje kitu metu ši akimirka atrodytų ne taip magiškai, kaip atrodė ir vis dar atrodo dabar.

Norėčiau, kad dabar po ranka atsidurtų ir įdomi knyga, bet galva užkimšta tik mokyklinėmis nesąmonėmis (ne visomis, žinoma - kelios iš perskaitytų sąrašo knygų buvo vertos kiekvienos sekundės). Tad kelias atsiveria šiam įrašui, arbatai ir linksmai lėkštutėje tupintiems keksams. Jau tik tupintiems, nes pilvas atrodo kaip oro balionas.

Tad tiek šiam kartui, jaukaus vakaro visiems,

K.

Rodyk draugams




Triušis, kurio vardas Zuikis, ir jo triukšmingasis gimtadienis

Huhuhu!
Šiandien manasis storuliukas švenčia savo pirmąjį nepakartojamą gimtadienį!!

Image and video hosting by TinyPic

Tralialia :) Jis laukia griausmingų sveikinimų ir dideliausių apkabinimų! Na, parašykit, kad norit apkabinti, o aš tai padarysiu už jus:DD

O šiaip, kaip sekasi vasaroti? Man visai neblogai. Sakyčiau, gan gerai. :)

Kad jau aš nelabai turiu ką papasakoti, tai pridedu dar kelias Zuikio nuotraukikes:

Image and video hosting by TinyPic

Image and video hosting by TinyPic

Image and video hosting by TinyPic

Rodyk draugams




Leiskite man papasakoti apie savo penktadienį

Sveiki, mielieji skaitytojai.
Greičiausiai senokai mane čia tebematėte - po paskutinio įrašo ėmiau ir dingau kaip į vandenį.
Na bet štai aš čia, po visų darbų ir nedarbų, pasiruošusi jums pateikti visą savo penktadienio ataskaitą.

Ryte žadintuvas suskambo 5.45. Na, pas mane tokia sistema - skamba anksčiau, aš pramerkiu akis, pasidžiaugiu, kad galiu dar pamiegoti (tokie dalykai oi kaip paglosto širdį), pamiegu, tada po kiek laiko vėl žadintuvas suskamba ir jau tada keliuosi. Čia… hmm… Vienu žodžiu. Tai suskambo, galvoju, po 5 min atsikelsiu (buvo lyg ir darbinga nuotaika), bet kur tau! Iš lovos išsiropščiau 7.03, desperatiškai ieškodama savo kelnių ir atrasdama jas netikėtai prie kuprinės (eee…).

Paskutinis skambutis dvyliktoookaaams! Visi gan šventinės nuotaikos, daugelis pirmokų neišsimiegoję po ketvirtadienio (durų, kabineto puošimas, tralialia). Visų ketvirtokų klasės pasikeitusios, fainos, mielos, pirmokėliai vedė už rankučių, tuo tarpu ir aš, tada kiemelyje draugiškai paleidome helio balionus į orą (buvo labai gražus vaizdas) ir, lydimi kiek dirbtinio skambučio, kuris licėjuje skamba tik kartą per metus, visi sudardėjome į salę.
Buvo labai karšta, tai neiškenčiau ir nepažiūrėjau viso renginio. Bet pažadu, kad kai bus mano išleistuvės, atsėdėsiu visas, kad ir kiek karšta bebūtų :DD

Taigi, grįžau namučio, kažką veikiau (nebeprisimenu, tiesą sakant), pasivaikščiojom su triušiu, tada atvažiavo mama ir jos draugė su didžiausiomis šeimyninėmis picomis :D. Dieve tu mano, kiek aš kankinausi su ta Havajų ir iki šiol jos yra pusė :/ Net nebepasuku galvos į tą maisto pusę…

Dabar sėdžiu su griaustinio ir žaibuko kompanija prie kompiuterio. Greit reikės išjungti jį vardan šventos ramybės.
Parašiau tokį įrašiuką, kuris nėra labai logiškas arba protingas, bet tikrai dienoraštinis :D

Na, ir pabaigai, kad būtų geras penktadienio vakaras, keli mieli paveiksliukai, kuriuos šiandien sužvejojau internete:



Rodyk draugams




Visa diena tik su daina!

Labas rytas, nemiegaliai :D
Man labai patinka taip anksti atsikelti iš lovos. Galiu save pagirti už… hmmm… budrumą? :D ir šiaip, tiesiog smagiau.
Tai pamaniau, kodėl gi nieko neparašius čia?

Na, mano savaitės buvo gan nuobodžios ir ateinančios darbo dienos neatrodo smagios, bet greitai bus birželis ir aš tikiu, kad nebus taip sunku kažką padaryti. Parašiusi “birželis” prisiminiau, kad artėja ir mano gimtadienis.
Hm. Anksčiau dar prieš tris mėnesius žinodavau, ko noriu dovanų, galvodavau, kokią šventę surengus, o dabar prisiminiau ir kažkaip… nežinau, ką pasakyti. Gal su laiku gimtadienis neatrodo svarbiausias dalykas metuose?

Tataigi, vakar visos Eurovizijos tikrai nežiūrėjau (turiu omeny antrojo pusfinalio; turiu omeny, kad po 10 dainos užmigau), bet spėjau pamatyti Belgiją. MAN TAAAIP PATIKO!
Anksčiau akapela atrodė labai kvailai, bet dabar man ji žiauriai patinka. Ir ši daina… Na, man ji buvo pati geriausia iš girdėtų. Negaliu patikėti, kad nepateko į finalą!!

Čia įmesiu jums video:

O šiandien dar atsiskaitinėjam muziką. Su bendraklasėm nusprendėm padaryti savo “Rolling in the deep” cover’į, tai žiūrėsim, kaip seksis :D

Visiškai betikslis įrašas, bet oh well.
Einu arbatos,
geros dienelės,
K.

Rodyk draugams




Climin’ in yo windows, snatchin’ yo people up

Rašau jums su savo devyniais rankų pirštais, kadangi dešimtasis saugiai guli tvarstyje.
Eilinį kartą įsitikinau, jog aš ir tinklinis yra du nesuderinami dalykai. Žinoma, ankstesni kartai apsieidavo be traumų, tačiau kai dar šią savaitę įvyko susidūrimas su kamuoliu, piršto sveikata pakibo ant plauko.
Niekada dar neteko patirti jokių lūžių, išsisukimų ir tikiuosi, kad neteks (tfu tfu tfu). Tad toks mažas išsisukimas man tikra nelaimė :D Bet nieko, išgyvensiu.

Dar vienas dalykas - ar tik man vienai po laiko persukimo sunku keltis rytais iš lovos? Tamsu, nelinksma… tikiuosi, daugiau nebereikės sukinėti valandų šen bei ten.

O šiaip, liko kiek daugiau nei savaitė iki sesijų. Na, tų, devintokams. Lietuvių, anglų, matematika… skamba kraupokai. Bet kaip nors. Jei tikėsiu savimi, viskas gali pasisekti.

Rodyk draugams




Inspiration: birds

Mane labai žavi paukščiai. Galbūt todėl, kad jie tokie laisvi ir nepriklausomi? Ir įkvepiantys…

Rodyk draugams




Nauji įrašai

Nauji komentarai

Image and video hosting by TinyPic
Image and video hosting by TinyPic