BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Kodėl žmogus negali nerašyti arba kas mane paskatino grįžti į blogo sferą

Šiandien buvo ta diena “kaip tyčia” - kalbėjausi su drauge apie gyvenimą, ateitį ir kitokius egzistencinius klausimus ir, lyg tarp kitko, buvo paminėtas blogo rašymas (nesuprantu, kaip čia visi mazgai susiraizgė būtent į šį dalyką, bet lai tai lieka mistika).

Grįžusi namo padariau tai, ko niekada anksčiau net nebuvau pamąsčiusi, kad darysiu - išsinešiau savo nešiojamąjį kompą, kuris, beje, visai puikiai atlieka stacionaraus kompiuko vaidmenį, nes visuomet keliauja “su laidais”, o ne kaip normalus laptopas su baterija, į balkoną. Susiraizgiusi minkštame guolyje nusprendžiau sukurpti kokią mažą istoriją, tada tiesiog nuobodžiai stebėti žmonių gyvenimo dramas facebooke ar kokią serialo naują seriją pažiūrėti, bet… pirštai patys (nejuokauju!) nuslydo prie klaviatūros ir atvedė mane čia.

Blogas.lt svetainėje buvau taip seniai, kad iš pradžių turėjau nurankioti voratinklius nuo savo dienoraščio, kad galėčiau į jį iš naujo rašyti (reklaminių komentarų trynimas užima laiko, patikėkit). Paskutinis įrašas buvo parašytas praeitų metų spalį!!

Pamenu, kaip dar tą patį spalį pasižadėjau sau, jog daugiau nerašysiu blogo, nes niekam po galais neįdomios tos sapalionės ir pokalbiai su savimi ir gaištu aš tik savo laiką, norėdama įrodyti visokias tiesas.
Dabar, po nepilnų metų, aš suvokiau, kodėl grįžau, nors žadėjau negrįžti - visokių rašliavų parašymas padeda pačiam sau, ir man, žmogui, kuris prisiriša prie bet kokios smulkmės, blogas yra savotiškai mielas padaras, kuris suteikia bent truputį džiaugsmo parašius kad ir tokį įrašą kaip šis. Betikslį, beprasmį, be Chuanitos ir Andreso Robleso meilės istorijos, bet savą :)

Tai va tiek va. Vasara atėjo, minčių vis daugiau, jei nepamiršiu, karts nuo karto parašysiu kokį mažą įrašiuką :) Jei esi kaip šis meškis, sorry už sugaištą laiką.

Rodyk draugams




Ačiū, žiemos man jau gana.

Negalvojau, kad pati taip parašysiu, bet ko gero kaip vasarą norisi žiemos, taip elementariai žiemą norisi vasaros, ir taip kasmet. Negalvojau taip šiemet, nes žiema man tikrai patiko.
Bet.

Kiek jau galima atsikelti ryte ir pro langą matyt anglių išdegintą vaizdą?? Viskas tamsu, šalta, sniego pusnys visur, tie kalnai ledo-bala-žino-ko, megztiniai, kepurės, grįžtu namo lydima tamsumos, beveik nematau gražios dienos šviesos. Saulė pasirodo taip retai kaip švenčiamos Kalėdos, batai šlaputėliai, neįmanoma išbėgti į lauką vien su šlepetėm ir lengva suknute…
Žodžiu, kovą dar bus tarpinis metas, kurį vadinu “balučių su šuns kakučiais” laikotarpiu, o tada… o tada, pasauli, ruoškis, here comes Karolina!!


Someday…

Daaah, buvo gražus sekmadienis. Tikrai. Labai gražus. Netgi šėliojau mieste. Daugiau tokių ir gyvenimas bus gražesnis.

Rodyk draugams




Maldauju, būkite atsargūs.

Žinot tą naujieną, kur sulaikytas moksleivis, įtariamas 13-metės išžaginimu ir nužudymu? Štai čia:
http://www.alfa.lt/straipsnis/10436848/?Vilniuje..itariama..iszaginta.ir.nuzudyta.13.mete=2011-01-16_15-20

Per žinias taipogi sakė.
O dabar…
Grįžau namo ir mama pradėjo pasakoti apie tai, kaip rasta jauna mergaitė, nuoga… na, pagalvojau, kad vėl prisižiūrėjo tų rusiškų laidų, kur dažnai rodomi įvairūs siaubai. Po kažkiek laiko per skype gavau žinutę: (nuoroda) omg, kaip žiauru…. ir dar tai, kad tą merginą pažįstu. Nejaugi?
Kai parašė tos panelės vardą, negalėjau patikėti. Aš ją pažinojau! Na, gyvai nebuvau mačiusi, bet ji taipogi, kaip ir aš, mėgo rašyti. Dėl to man parašė. Susibendravom, dalinomės įvairiomis savo kurtomis istorijomis, svajojome, kaip būtų smagu, kad tos istorijos virstų knygomis. Ji taipogi ėmė iš manęs interviu LUKOS žurnale. Labai miela, simpatiška mergina.
O dabar, kai sužinojau, kad ji mirė…
Vargeli. Ir iš tiesų, visi faktai atitinka. Mergaitės žudikas dar yra jos draugų sąraše. Aš sėdžiu ir drebu. Nes negaliu atsigauti.

Maldauju, būkite atsargūs. Nors nuskambėsiu kaip toji bobutė, prisižiūrėjusi kriminalinių laidų, bet nepasiduokite spaudimui. Visuomet galvokite savo galva. Nužudytoji mergina su tuo vaikinu bendravo laabai jau neilgai. Nereikia visų bijotis ir slėptis nuo kiekvieno žmogaus, tačiau manau, jog supratote, ką turėjau omeny.

Saugokime ir kitus. Juk draugai, artimieji, patys mes, mūsų gyvenimas yra ne tik kad turtai, bet ir neišperkamas gėris, deimantai, aukso luitai, kurių nepasversi.

Rodyk draugams




Mano (ne)nuostabus rytas

Rytas, kurio norėčiau:
atsikeliu tada, kai jaučiu, jog visiškai išsimiegojau. Pro langą rodosi geras oras, šviesu, giedra. Įsispiriu į šiltas šlepetes ir apsirengiu chalatu, nueinu į vonią. Ten pasilepinu šilto vandens malonumais, jaučiu, kaip atsigauna mano oda. Susitvarkau plaukus, nueinu į virtuvę. Paskui mane atbėga mylimas triušiukas, aš jam duodu obuolio skiltelę ir jis meiliai ją sukramto. Tuo pat metu pasigaminu sau skanios arbatos, sumuštinių ir pastebiu ant sausainių lėkštutę, likusią nuo vakar. Pasiimu šiuos dalykus ir kartu su triušiu nueiname į kitą kambarį, įsitaisome ant lovos, pažiūrime įdomią laidą. Pabaigusi pusryčiauti, apsirengiu, atsisveikinu su zuikučiu ir išeinu į gatvę. Kaip tik laiku atvažiuoja autobusas. Įlipu į jį ir nuvažiuoju į mokyklą visa atsigavusi, pasikrovusi energija ir besišypsanti.

Rytas realybėje:
atsikeliu nuo įkyriai pypsinčio žadintuvo. Atsikeliu, bet ne prabundu. Visa užsimiegojusi pažiūriu pro langą - tamsu, šalta, drėgna. Nueinu į vonią, kur šaltas vanduo iškart suerzina, bet bent pažadina. Nueinu į virtuvę su jovalu ant galvos. Paskui mane atbėga triušiukas - regis, taipogi piktas, kandžiojasi. Duodu jam obuolio skiltelę, kad nusiramintų. Pasigaminu sau arbatos, sumuštinių, ant stalo tuštuma. Bevalgydama virtuvėje pastebiu, kad jau tuoj man reiks išeiti ir apie jokią rytinę laidą nė kalbos būt negali. Tad greit išplaunu indus, apsirengiu pirmais pasitaikiusiais drabužiais, atsisveikinu su zuikučiu ir skuodžiu laukan. Pasirodo, kad autobusas šiandien sugalvojo atvažiuoti 2 minutėmis anksčiau. Įlipu į troleibusą, vėliau man dar teks eiti pėstute, kad pasiekčiau mokyklą. Ateinu į ją susierzinusi ir pavargusi. Nuostabu.

Jei miegas toks naudingas mūsų sveikatai, kodėl, po velniais, mokykla prasideda taip anksti??

Rodyk draugams




Mūsų unikalios gyvenimo istorijos

Kuriame dramatiškas istorijas užrašų knygutėse, word’o dokumentuose, savo mintyse, nors patys nepastebime, koks įspūdingas mūsų gyvenimo siužetas.

Vieną vakarą gulėjau lovoje ir galvojau, kaip žmonės parašo tokias įdomias autobiografijas. Ypatinga vaikystė, nuotykiai, meilė… Na, dabar tam tikro pavyzdžio nepateiksiu, nes rašydama taipogi ir žiūriu tv, tai sudėtinga protingai mąstyti. Be to, pamažu jaučiu, jog atmintis tolsta nuo manęs.
Tada pamąsčiau, ką apie save įdomaus galiu papasakoti pati?
Ilgai mąsčiau. Nieko nesumąsčiau.

Ne, aš nesėdėjau ant stogų. Per daug bijau aukščio.

Pagalvojau, jog mano gyvenimas neįdomus, nuobodus, visiška banalybė.
Bet…
Jei gerai pamąsčius dar kartelį, juk turiu ir kažką įdomaus. Gyvenau Kirgizijoje. Iki penkių metų kalbėjau tik rusiškai. Išleidau knygą (ne bestselerį, bet vis tiek :D).
Hmm, jei kam bus įdomu, pažadu per kažkurį blogo gimtadienį parašyti 100 faktų apie save :DD.

Pradėjau rašyti iš labai toli, nes taip, mano manymu, pati sugebėjau geriau įsijausti į įrašo pagrindinę mintį.
Nenorėkite būti kitu - kokia nors Blair iš Gossip Girl ar Bela iš Twilighto. Jūs esate tokie pat unikalūs, nuostabūs ir vienetiniai žmogeliukai!
Ir vaidinti kito gyvenimą, pamirštant savąjį, yra kvaila. Pažiūrėkite į turimus dalykus optimistiškai. Nes pesimistiškai visi moka.

Kažkam reiškiame kažką TOKIO. Esame kažkas TOKIO.

Rodyk draugams




Sninga!

O buvo taip gera!
Vakar snigo. Ir nesvarbu, jog striukės tokios šiltos, nesvarbu, kad visi kiti buvo protingi, o mes ne, išbėgome į lauką ir ėmėme dainuoti Kalėdines dainas per pertrauką.
Su savo naujais bendraklasiais. Buvo smagu.
Nerūpėjo, kad visi žvilgčiojo į mus, prie palangių susibūrė nemaža grupelė žmonių, vieni net fotografavo, buvo taip linksma! Pirmasis sniegas!
Galiausiai, pertraukai besibaigiant, prie mūsų prisidėjo ir kita klasė.

-Su Kalėdom!
-JĖĖĖĖ!!
-Mes debilai!
-JĖĖĖ!!

Toks mažas dalykas kaip sniegutis, o veidą iki šiol puošia šypsena. : )

Rodyk draugams




Vasaros darbo ypatumai

Vasara - neblogas metas. Nepatinka, kad įmanoma ištirpti, bet bet.
Ir vasarą galima gauti papildomų pinigėlių prižiūrint kaimynų vaikus ar padedant močiutei darže.
Aš šią vasarą padedu močiutei valyti gyvenamąjį namą + ofisus.
Taip, taip, valyti liftus ir trainiotis su modernia šluota rankose yra nemalonu, žemina ir t.t., bet šlamantys tikrai nepamaišys, o ir namie nereikės tempti laiko. Tik pirmomis dienomis buvo sunku, dabar kaip fėja pralekiu ir visur kaip iš reklamos :D
Visgi tame ganėtinai naujame name su įspūdinga laiptine ir dar įspūdingesniais liftų mygtukais (čia rimtai), ateities durimis ir turbūt ne vieną šimtą kainavusiomis plytelėmis gyvena tikrai pasiturintys žmonės. Ir keistuoliai.
Pradėkime nuo to, jog viename iš aukštų gyvena toks sportininkas, kuris rūko kaip kaminas. Nu tikrai. Skardinė nuo katinų ėdalo (peleninė) visuomet būna pilna, o pelenai išsibarstę per kelis aukštus. Kaip įmanoma sportuoti ir dūminti?
Devintame aukšte gyvena tatuiruota blondinė. Ant rankos turi milžinišką kaukolę su rože. Gal ir gražu, kas man iš to. Kaskart vis nustebina savo šukuosenos pokyčiais - arba įsiriša dramblišką rožę, arba užsideda šiltą kepurę (per pačius karščius). Niekuomet nepasisveikina.
Dar tame pačiame aukšte nuolatos tupi toks turkas. Kai tik susitinkam, į mano pasisveikinimą atsako savo nesuprantama kalba ir ima mosikuoti rankomis ir kažką aiškinti, rodydamas į telefoną. Kaži, ką jis man nori pasakyti?
Septintame aukšte gyvena nuostabi šeimynėlė, kiekvieną vakarą turbūt rengianti vakarėlius iki paryčių. Laiptinėje būna primėtyta visko - balionų, makaronų, iš alaus kamštelių sudarytas “smailas”. Šmaikštūs.
Kažkurie žmonės marinuoja savo cigarečių nuorūkas. Užpila vandeniu į stiklainį ir palieka jas plūduriuoti, liesti draudžiama.
Vienas iš liftų amžinai būna pribučiuotas. Žinau, kad visi mylime save, bet pagalvokime ir apie kitus - lūpų dažai sunkiai nuvalomi, galų gale!

Gana pliurpti, einu ledų.
Greit ruduo, mūsų gedulo ir vilties diena artėja, moksleiviai, stiprybės visiems. Iškentėsim.

Rodyk draugams




Geras darbas

Didžiausias malonumas - slapta atlikti gerą darbą, apie kurį žmonės sužino atsitiktinai. (Charles Lamb)

Argi ne taip? :)

Rodyk draugams




Juoko Terapija. Išvados.

Kaip senokai nepildžiau savo dienoraštuko…
Na, bet šiandien pabaiga šitos terapijos.
Berods, aš neturiu didelės valios. Tiesiog. Pamaniau, jog per prievartą šypsotis, ieškoti gero, kuomet to visai nesinori, yra nesąmonė.
Reikia tikėti, reikia jausti ir džiaugtis bet kokiais gyvenimo malonumais. Net ir liūdėdami tai darome. Be ašarų ir sunkumų nepasiektumėme savo rojaus kampelio. Juk viskas reikalauja darbo ir pastangų.
Šypsotis, kuomet esi su žmonėmis - galbūt tų ar tų jau niekada nebesutiksi, šypsotis, kai darai tai, kas tau patinka - o kodėl gi ne?
Ir visos nuoskaudos tebūnie į naudą.
Juoko terapija man davė tai, ko negalėjo duoti koks nors kitas nesąmoningas įrašas. Tai akimirkų branginimas.
Norėtųsi visas sekundes sumesti į dėžutę ir užrakinti ją. Niekuomet nebepaleisti. Prisiminti ir svajoti.

Štai. Gyvenime niekuomet nebus to paties, kaip, tarkime, šio įrašo rašymas. Juk antro tokio pačio nesukursiu (su visais jausmais ir emocijomis). Tad džiaugiuosi, jog jį dabar kuriu.

Aš vykstu į Nidą, prie jūros, savo milžiniškos simpatijos nuo vaikystės. Tikiu, jog ten pailsėsiu ir apmąstysiu viską, savo poelgius ir kitus. Ir pasidžiaugsiu.

Geros vasaros! <3

Rodyk draugams




Juoko terapija. 5 diena.

Taigi, man šiandien buvo smagu, nes:
+galų gale gavau ECLIPSE bilietus! Wyyy :)
+padekupažavau (na, pakūriau rankdarbių, auskarų ir pan.)
+pažiūrėjau siaubo filmą (kas čia juokingo, ar ne? Tačiau žiūrint su draugais juokinga būna iš komentarų :D)


O kas man nepatiko…
-vaidai tarp draugių (vėl pykstasi…)
-jog dabar šaldytuve ledų nėra :(

Taigi, po penkių dienų galiu pasakyti, jog ėmiau džiaugtis tuo, ką turiu. Jog man nebūtina turėti tai, ką turi visi, jog jie vyksta į Turkiją ir pan., nes viskas yra šalia - ežeras, draugai, vasara, tėvai :)

Image and video hosting by TinyPic

Rodyk draugams




Nauji įrašai

Nauji komentarai

Image and video hosting by TinyPic
Image and video hosting by TinyPic